2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka (tęsinys)
2.18 Ilgalaikės išmokos darbuotojams
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Grupės ar Bendrovės
sulaukus pensinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.
Anksčiau patirtos išlaidos pripažįstamos sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje iš karto, kai toks įsipareigojimas
yra įvertinamas. Dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai bendrųjų
pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo
sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę
vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą.
Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus,
remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis
panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami kitose
bendrosiose pajamose.
2.19 Finansinių garantijų sutartys
Finansinės garantijos už grupės įmonių (t. y. kontroliuojamų tos pačios patronuojančios įmonės) įsipareigojimus
pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos tikrąja verte kaip kapitalo įnešimas ir finansinis įsipareigojimas balanse.
Po pirminio pripažinimo šis finansinis įsipareigojimas yra amortizuojamas ir pripažįstamas pajamomis, priklausomai
nuo grupės įmonės finansinio įsipareigojimo amortizacijos / padengimo bankui. Jei tikėtina, kad grupės įmonė gali
neįvykdyti savo įsipareigojimų bankui, grupės įmonės finansinis įsipareigojimas yra apskaitomos didesniąja iš
amortizuotos vertės ir vertės, apskaičiuotos pagal 9-ąjį TAS „Finansinės priemonės“.
2.20 Dotacijos ir subsidijos
Dotacijos ir subsidijos (toliau – dotacijos) skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti, laikomos dotacijomis,
susijusiomis su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, suma pripažįstama bendrųjų pajamų ataskaitoje dalimis pagal tai,
kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat
visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su
pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį
laikotarpį patiriama sąnaudų arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
2.21 Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Grupės įmonės yra apmokestinamos individualiai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Pelno mokesčio
apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Šiose finansinėse ataskaitose apskaitytos
pelno mokesčio sąnaudos yra pagrįstos vadovybės apskaičiavimais pagal atitinkamus mokesčių įstatymus, taikomus
Lietuvos Respublikoje ir Ukrainoje.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. bendrovėms, veikiančioms Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytas 15 % pelno mokesčio
tarifas. Standartinis pelno mokesčio tarifas Ukrainos įmonėms 2021 m. buvo 18 % (2020 m. – 18 %).
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir
(arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo, ir nuostolius, kurie susidarė Ukrainos įmonėje (pagal Ukrainos
įstatymus, nuostoliai gali būti keliami 4 metus). Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl
kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių.
Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir
padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuo 2014 m. keliamų veiklos mokestinių nuostolių suma galima dengti ne
daugiau nei 70% apmokestinamojo pelno.
Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų
tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas
ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus
realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės
priimti finansinės būklės ataskaitos datą.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek vadovybė tikisi, kad jis bus
realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo
mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.